Problemos aktualumas Lietuvos sportininkų integracijoje į svarbius jų darbo ir socialinių klausimų sprendimo įgyvendinimą yra labai didelis. Lietuvoje egzistuoja daugiau nei dvidešimt profesionalių krepšinio klubų, dvylika profesionalių futbolo klubų, ir didelis skaičius kitų sporto šakų atstovų, mėgėjiškų sporto klubų ir sporto mokyklų. Tai sudaro didelę ir ypatingai svarbią žmonių grupę. Dauguma sportininkų yra jaunimas iki 29 metų amžiaus, o pradėjus ankstyvą profesionaliojo sportininko karjerą dažniausiai mokslai nukeliami į šalį, negalvojama apie tai, kas laukia trumpos, sportininko karjeros pabaigoje. Uždirbti pinigai naudojami neracionaliai, o sulaukus 25 arba 30 metų amžiaus iškyla savęs realizacijos problema. Dauguma profesionalų, kuriems yra 18-20 metų, karjerą baigia sulaukus 25-30, dėl to, kad jų sportinis lygis atitinka jau naujos kartos jaunimo lygį, kurio finansiniai poreikiai yra mažesni. Pasibaigus trumpai sportininko karjerai tampa aišku, kad jau yra per vėlu užduoti klausimą: „kas manęs laukia pasibaigus karjerai?“. Kenčia ne tik pats asmuo, bet ir jo aplinkiniai žmonės. Tik vienetai profesionalių sportininkų užsitikrina ateitį iš sporto veiklos, todėl sprendžiant šią problemą ypatingą svarbą turi sporto organizacijos, kuriai atstovauja sportininkas. Tik minėtų organizacijų dėka, sportininkui gali būti suteikta galimybė tobulinti save. Tai ne tik padėtų siekti geresniu rezultatų, bet ir ugdytų sportininką ar sporto organizacijų personalą, ruoštu juos vėlesniam įsitvirtinimui darbo rinkoje, savo verslo kūrimui ar esamų finansų dabartiniam investavimui.

Žinomi, didelę patirtį turintys dėstytojai suteiks galimybę susipažinti ir ugdyti save tokiose srityse kaip: sporto psichologija, sporto teisė, sporto vadyba, sporto etika, verslumas, investavimo, sportininkų mityba ir pan.

www.sportininkumokymai.lt

Vis didesnę rinkos dalį apglebiančiose Azijos lažybų kontorose išgryninamas iš sutartų rungtynių uždirbtas „nešvarus“ kapitalas kerta per viso pasaulio sporto industrijos pamatus. Taip tvirtina nepriklausomą tyrimą atlikęs Kanados žurnalistas Declanas Hillas, pasak kurio, nėra priežasčių manyti, jog globalios problemos svetimos Lietuvai.

Pirmadienį Vilniuje surengtoje diskusijoje „Korupcija sporte: ar visos rungtynės Lietuvoje laimimos sąžiningai?“ D. Hillas pristatė savo knygą „Parduotos rungtynės“.

Šiame darbe nagrinėjamas esą milijardinės apimties nelegalus verslas, kuriame sukasi kriminalinio pasaulio atstovai, nesąžiningi sportininkai ar teisėjai bei daugiausia Azijoje įsikūrusios lažybų kontoros.

„Neatsitiktinai lažybų organizatoriai iš Azijos dabar užima 60-70 proc. pasaulinės rinkos – būtent per juos dažniausiai atliekami korupciniai sandoriai. Susitarimai dėl varžybų rezultatų tiesiog naikina Azijos sportą: pavyzdžiui, nacionalinę Japonijos sporto šaką sumo. Jei sportas tampa korumpuotas, nuo jo neišvengiamai nusisuka ir sirgaliai, ir rėmėjai, ir perspektyvus jaunimas.

Tačiau tai yra ne vien Azijos, o viso pasaulio problema: lažinamasi ir dėl svarbiausių Europos futbolo susitikimų, ir dėl Olandijos antros moterų lygos rungtynių. Nereikėtų galvoti, kad Lietuvoje, priešingai nei kitose šalyse, tokių problemų nėra“, – neabejojo D. Hillas.

Diskusijoje dalyvavęs Vilniaus „Sakalų“ krepšinio klubo sporto direktorius Linas Kvedaravičius pripažino, jog šalies krepšinio padangė nėra be nesąžiningų veiksmų šešėlio, o praėjusį pavasarį Palangos „Naglio“ komandą sukrėtęs lažybų skandalas tik atvėrė kur kas platesnio masto problemą.

L. Kvedaravičius siūlė riboti lažybų pasiūlą Lietuvoje ir atidžiau kontroliuoti šį verslą.

„Vienas dalykas, jei atskiras žaidėjas užsimano lažintis – neduok Dieve, jei toks noras užeitų savininkui, kuriam priklauso 4 ar 5 komandos, žaidžiančios vienoje lygoje“, – nuogąstavo „Sakalų“ sporto direktorius.

Advokato padėjėjas Julius Zaleskis pastebėjo, kad manipuliacijų rungtynių rezultatais sritį reguliuojanti teisinė bazė Lietuvoje yra vargana, teisėsauga į tokius įtarimus reaguoja vangiai, o vadinamasis „Naglio“ lažybų skandalas parodė, jog spragų pilna ir Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) bei Lietuvos krepšinio lygos (LKL) nuostatuose.

Tiesa, naują LKF Etikos ir drausmės kodekso projektą paruošti padėjęs Generalinės prokuratūros prokuroras Kęstutis Vagneris tikino, kad naujajame dokumente nesąžiningi veiksmai apibrėžiami kur kas aiškiau.

Primename, kad praėjusį balandį trys „Naglio“ ekipos žaidėjai – Vytautas Buzas, Rimas Varanauskas ir Vidmantas Užkuraitis, statę pinigus už savo komandos pralaimėjimą Kauno „Žalgiriui“ didesniu nei 30 taškų skirtumu, atsipirko 3 tūkst. litų baudomis, kurias krepšininkams skyrė LKL.

 Europos sąjungos remiamo projekto „Socialinis dialogas“ pagrindu vykstanti konferencija, tai galimybė informacijos ir patirties apsikeitimui tarp įvairių sporto šakų sportininkus atstovaujančių organizacijų.

 Pasak krepšinio profsąjungos pirmininko pagrindinės problemos vis dar išlieka tos pačios: klubų nemokumas, dėmesio stoka sportininkų integravimui į darbo rinką, socialinės garantijos ir pasyvi reakcija į jų darbo – sportavimo pažeidimus. Vienas svarbiausių veiksnių dėl kurių yra apsunkinamas sportininkų atstovų darbas, tai oficialių šalies sporto organizacijų nepripažinimas. Taip pat atsirado ryški ir ypatingai svarbi problema, tai korupcija sporte, nelegalios lažybos, kuriose dalyvauja vis daugiau profesionalių sportininkų. Net penkiasdešimt procentų profesionalių sportininkų dalyvauja legaliose ar nelegaliose lažybose. Spalio mėnesį Lietuvoje pasirodys Lietuvos krepšinio profsąjungos ir Lietuvos teisės instituto iniciatyvą išleista Deklano Hilo knyga, pasaulinis bestseleris – „Parduotos rungtynės“, kuri akis atvers plačiam sportu besidominčių žmonių ratui.

 Visos nagrinėjamos problemos egzistuoja ir Lietuvoje. Praeito sezono metų atlyginimų negavę krepšininkai šį sezoną vėl pasirašinėja sutartis su tais pačiais klubais, nes neturi kitų alternatyvų, jie nori žaisti krepšinį, nes jauni, neturintis šeimyninių įsipareigojimų, gyvenantys šia diena. Sportininkai nėra ruošiami ankstyvai karjeros pabaigai, o pastaruoju laiku į viešumą iškilę sportininkų dalyvavimo lažybose atvejai iškėlė šią problemą į prioritetinių problemų sąrašą. Socialinės Valstybės teikiamos garantijos vis dar nėra sulygintos su kitų dirbančiųjų padėtimi.

 Tarp konferencijos pranešėju yra ir labai svarbių asmenų: Alberas Soleris – Generalinis Ispanijos sporto ministerijos sekretorius, Pasaulinės antidopingo asociacijos atstovė Europoje Jaime Lisavetski, Europos komiteto sporto teisės profesorius Mišelis Koluči. Visi pažymi, jog sportininkus atstovaujančios organizacijos įgauna vis didesnį svorį, nes tai organizacijos, kurios žino tikrąsias sportininkų problemas ir svarbiausią, jog sportininką mato kaip asmenį atliekantį lygiai tokį pat darbą kaip ir bet kurios kitos profesijos atstovas, todėl ir socialinė sportininkų padėtis negali skirtis, o sportininko teisių pažeidimas, tai visos Europos sąjungos ir jos teisės pažeidimo problema.

• Adriatic Basketball Association NLB League: No restrictions;

• Austria: Minimum of four Austrian players on the 12-man game sheet;

• Baltic BBL: No restrictions;

• Belgian Ethias League: Minimum of four Belgian players on the 12-man game sheet;

• Bosnia D1: Maximum of three foreigners allowed; Croatians and Serbians do not count as foreigners;

• Croatia: Maximum of four foreigners on the 12 man gamesheet; one foreigner maximum on the court in the first part of the season, two after NLB teams join;

• Finland: three foreigners are allowed in each team;

• Germany: Teams with 10 players listed on the game sheet must have 4 German players listed; teams with 11 players listed must have 4 German players listed; teams with 12 players listed must have 5 German players listed. Next year the numbers will increase to 4,5, and 6, respectively.

• Greece: Maximum of 6 foreigners; maximum of 3 of these may be from outside of Europe.

• Israel: The maximum number of foreign players that can be registered for each game is 6 (six). Also, there is the “Russian rule” obligating teams to have at least 2 (two) Israeli players on the court at all times during the game.

• Holland: There must be 5 Dutch players out of 12 players on the game sheet.

• Italy: Each club has a choice: 6 foreigners with not more than 2 from outside Europe, or 5 foreigners with not more than 3 from outside Europe.

• Latvia: Maximum of three foreigners on 12-man-game sheet;

• Lithuania: Maximum of 5 foreign players. E.U. players are included in this number. Clubs may have 6 foreign players if they pay a fee of 15,000 Euros.

• Luxemburg DBBL: One non-EU-foreigner allowed as well as one EU-foreigner, who has been living and playing in Luxemburg for at least a year;

• Polish PLK: Two Polish players on the court at all times; six Polish players on the 12-man-gamesheet;

• Portuguese LPB: Maximum of four foreigners allowed; minimum of two Portuguese players must be on the floor simultaneously for each team at all times;

• Russia: Minimum of six Russians on the 12-man-gamesheet; minimum of two Russian players must be on the floor simultaneously for each team at all times;

• Serbia: Maximum of four foreigners (non-Serbian) allowed;

• Slovenia: Minimum of seven Slovenian players on the 12-man-gamesheet;

• Spain: Due to a complaint filed with the European Commission, the rules in Spain are currently being negotiated. Before the challenge, the rule was for rosters with 11 players there must be 4 players eligible for the Spanish national team + 5 players from FIBA Europe + 2 players from outside the FIBA Europe zone (i.e. U.S.). For teams with 12 players listed the total is: 5 +5 +2.;

• Switzerland: Maximum of three non-EU players;

• Turkish TBL: Six foreigners allowed on the roster, but only five are allowed on the 12-man-gamesheet; minimum of two Turkish players must be on the floor simultaneously for each team at all times; additional foreign players may be signed for the European competitions, but none of those may replace one of the already registered foreigners in the Turkish league; One naturalized player allowed to count as “native”;

• United Kingdom: Maximum of three non-EU players;

Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje krepšinis įgauna vis daugiau profesionalumo. Ne maža dalis žaidėjų turi sporto veiklos sutartis – kontraktus, o Lietuvos Aukščiausiasis teismas, krepšinį, jeigu jis žmogui suteikia pagrindines pajamas įvardija kaip profesiją.

Prieš daugiau nei vienerius metus Europos krepšinio profsąjungų asociacija, kurios nare tapo ir Lietuvos krepšinio profesinė sąjunga, atliko pirmąjį krepšinio žaidėjų darbo sąlygų tyrimą, kuris tikėtina duos pradžią tolesniems sportininkų darbo sąlygų tyrimams ir darys poveikį Europos sporto politikai. Šis tyrimas keičia klaidingą profesionalaus sportininko paveikslą, kuris šiuo metu įsivaizduojamas kaip žinomas, gerai apmokamas ir lengvai dirbantis žmogus.

Tyrimo tikslas buvo surinkti informaciją apie krepšininkų darbo sąlygas, jaunimo situaciją, saugos ir sveikatos, šeimos ir darbo suderinamumo, lyčių lygybės, diskriminacijos ir pan. Tyrime dalyvavo 576 profesionalūs Europos krepšininkai bei krepšininkės iš 16 Europos šalių, iš 106 skirtingų komandų.

Šį tyrimą iniciavo sėkmingai Europoje veikiančios krepšininkų profsąjungos. Vykdant šį tyrimą Lietuvoje dar nebuvo įsikūrusi Lietuvos krepšinio profesinė sąjunga, todėl Lietuvos krepšininkai apklausti nebuvo. Apklausos anketa buvo siusta šalies krepšinio organizacijoms tačiau grįžtamojo ryšio neturėjo.

Artimiausiu metu Lietuvos krepšinio profesinė sąjunga sieks atlikti panašų tyrimą tarp Lietuvoje rungtyniaujančių krepšininkų.

Respondentų amžius

Ypatingai svarbų vaidmenį atlieka trumpa profesionalaus krepšininko karjeros trukmė. Tik labai maža žaidėju dalis geba rungtyniauti sulaukus 35 metų amžiaus. Apklausoje dalyvavo tik 1,6% žaidėjų, kurių amžius virš 35-erių. Dauguma apklaustųjų buvo nuo 18 iki 30 metų.

Respondentų lytis

78% respondentų buvo vyrai ir tik 22% moterys. Karjeros viršūnė moterys pasiekia būdamos tarp 18 – 22 metų amžiaus, tuo tarpu vyrai, nuo 26 iki 30 metų. Vyrai planuoja savo karjeros pabaigą būnant 31,9 metų, o moterys 25,7.

Rinktinių nariai

33% respondentų buvo nacionalinių rinktinių nariai

Šeimyninė padėtis

29% respondentų vyrų yra vedę, tačiau ištekėjusių moterų yra tik 7%. Tik 2% moterų turi vaikų, o vaikus turinčių krepšininkų yra 25%.

Atlyginimas

Visuomenė mano, kad krepšinis žaidėjams atneša didžiules pajamas, tačiau dauguma respondentų negauna didelių atlyginimų. Tik 13% vyrų ir 0% moterų uždirba daugiau nei 150 tūkst. eurų per metus. 47% respondentų gauna atlyginimą iki 30 tūkst. eurų per metus. 23% gauna nuo 30 iki 60 tūkst. Nuo 60 iki 100 tūkst. uždirba tik 14% žaidėjų. Didžiausi vidutiniai atlyginimai šiuo metu yra Prancūzijoje, Italijoje ir Graikijoje. Skiriasi ir žaidėjų atlyginimai pagal lytį. 60% respondenčių moterų gauną iki 30 tūkst. eurų metinį atlyginimą, tuo tarpu tokį atlyginimą gaunančių vyrų yra kiek daugiau nei 40%. Apie 25% moterų gauna nuo 30 iki 60 tūkst. eurų metinį atlygį. Vyrų, uždirbančių nuo 30 iki 60 tūkst. eurų yra 21%. Nuo 60 iki 100 tūkst. – 9%. Nuo 100 iki 150 tūkst. – 2%, o daugiau nei 150 tūkst. eurų per metus gauna 8% respondentų.

Atlyginimų pasiskirstymas pagal amžių

Nepriklausomai nuo amžiaus, didžioji dalis respondentų kiekvienoje amžiaus grupėje uždirba iki 30 tūkst. eurų. Daugiau nei 150 tūkst. eurų atlyginimą dažniausiai turi krepšininkai nuo 31 iki 35 metų. Šios amžiaus grupės krepšininkai uždirba daugiausiai ir atlyginimų kategorijoje nuo 60 iki 100, ir nuo 100 iki 150 tūkst. eurų per metus. Nuo 30 iki 60 tūkst. dažniausiai uždirba žaidėjai nuo 23 iki 25 metų.

JAV ir Europos žaidėjų atlyginimų skirtumai

Daugiau nei pusė Europiečių uždirba iki 30 tūkst. eurų per metus, tokį atlyginimą gaunančių amerikiečių yra tik 22%.

Trečdalis europiečių pradėjo gauti atlyginimus dar nesulaukus 17 metų, o JAV krepšininkų tik 5%. Tai paaiškinama skirtinga Europos ir JAV mokymosi įstaigų vedama sporto politika ir taisyklėmis. Rezultatai parodo, kad JAV krepšininkai Europoje yra geriau apmokami nei patys europiečiai.

Nacionalinių rinktinių narių ir ne narių atlyginimai

Nėra didelių statistinių skirtumų atsižvelgiant į žaidėjo ryšį su nacionaline komanda. Nei vienoje atlyginimų dydžių kategorijoje nėra ryškaus skirtumo ar žaidėjas yra, ar jis nėra rinktinės narys.

Atlyginimų vėlavimai

Vėluojantys atlyginimai sukelia daug streso, nusivylimo, pasunkina šeimos padėtį ir sukelia kitų prisiimtų finansinių įsipareigojimų nevykdymo problemų. Viena iš svarbiausių profesionalių krepšinio žaidėjų problemų yra vėluojantys atlyginimai. Net 52% respondentų nurodė, kad klubai jiems vėluoja mokėti atlyginimus. Graikijoje net 88% žaidėjų kovoja su šia problema. Solidariausiai elgiasi Prancūzijos ir Vokietijos klubai, čia atitinkamai 32 ir 25% apklaustųjų pasisakė turintys šią problemą.

Papildomos privilegijos

93% JAV krepšininkų Europoje gauna būstą ir automobilį, tuo tarpu Europiečių gaunančių būstą yra 59%, automobilį – 38%.

Sporto veiklos sutartys – kontraktai

11% vyrų ir 30% moterų žaidžia neturint kontraktų. Didžioji dauguma kontraktų yra trumpalaikiai, sudaryti vienam sezonui.

„Antrasis kontraktas“

Antrojo kontrakto problema yra taip pat labai opi profesionaliam krepšinyje. 11% respondentų teigė, kad jie turi antruosius susitarimus sudarytus jų atvaizdo teisių perleidimui. Minėtos sutartys sukelia nestabilią padėtį žaidėjų rinkoje. Pasirašant dvi sutartis, mažesnė užmokesčio dalis nurodoma sporto veiklos sutartyje, darbo sutartyje, o tai apsunkina teisinį pinigų išieškojimą iš klubo. Turint dvigubus kontraktus mažesnė pinigų dalis yra skiriama socialiniam draudimui, pensijai, tačiau žaidėjų agentų uždarbis skaičiuojamas nuo abiejų sutarčių.

Antras darbas

12% krepšininkų ir 17% krepšininkių dirbą antrą darbą. 40% respondentų iš Suomijos turi antrą darbą. Prancūzijoje tokių yra 21, o Vokietijoje 13%.

Žaidėjų agentai

Yra ženklus skirtumas tarp agentus turinčių vyrų ir moterų. Net 78% respondentų krepšininkų turi juos atstovaujančius agentus, tuo tarpu moterų turinčių agentą 54%. Beveik visi JAV krepšininkai (97%) rungtyniaujantys Europoje turi juos atstovaujančius agentus. Agentus turinčiu Europiečių – 68%.

Išsilavinimas

Krepšinis – jaunimo sportas. Didžiausiu karjeros pasiekimus žaidėjai pasiekia būdami maždaug 28 metų, moterys – 22. Trumpa krepšininko karjera reiškia, kad asmuo turi galvoti apie greitą savęs integraciją į darbo rinką pasibaigus sportininko karjerai. Raktas į sėkmingą integraciją – išsilavinimas. 53% respondentų turi tik pagrindinį išsilavinimą. 38% turi universitetinį išsilavinimą, o 9% aukštesnį mokslinį laipsnį.

Daugiausiai turinčių universitetinį išsilavinimą krepšininkų rungtyniauja Vokietijoje, Prancūzijoje, Kipre, Italijoje, Olandijoje. Didžiąją daugumą tik pagrindinį išsilavinimą turinčių krepšininkų yra Graikijos, Italijos, Danijos, Ispanijos, Čekijos, Turkijos, Austrijos ir Suomijos lygose.

Neegzistuoja jokio ryškaus skirtumo pagal išsilavinimą tarp moterų ir vyrų.

JAV ir Europiečių išsilavinimo lygis

Absoliuti dauguma JAV krepšininkų turi ne mažesnį kaip universitetinį išsilavinimą, tuo tarpu net 66% europiečių tik pagrindinį išsilavinimą.

Išsilavinimo lygis tarp nacionalinių rinktinių narių ir ne narių.

Tik 34% nacionalinių rinktinių nariai turi ne mažesnį kaip universitetinį išsilavinimą.

Mokymosi programos

Yra labai svarbu nuolatos gerinti tiek atliekamo darbo įgūdžius, tačiau ne ką mažiau svarbu yra nuolatos atnaujinti įgūdžius padėsiančius būti lanksčiam ieškant naujo darbo.

34% žaidėjų teigė, kad klubai jiems vykdo papildomas mokymo programas už aikštės ribų. Didelis skirtumas tarp JAV ir Europos krepšininkų, nes tik 16% JAV krepšininkų dalyvauja mokymų programose, o tai darančių europiečių – 39%.

Tik 52% jaunų krepšininkų, kurių amžius nuo 18-22 metų dalyvauja papildomose mokymų programose.

Saugumas ir sveikata

Daugelis žmonių mano, kad krepšininkai tiesiog žaidžia, jų darbas yra lengvas ir nerimtas, tačiau didžioji dauguma respondentų pažymėjo, kad krepšinis tai sunkus fizinis darbas. Tik daugiau nei pusė krepšininkų iki 18 metų sutinka su šiuo teiginiu, tačiau asmeniui perkopus 23 metų ribą tik penktadalis respondentų nesutinka su tuo, kad krepšinis tai sunkus fizinis darbas.

Pavojus sveikatai

Žaidėjų buvo klausiama ar jie jaučia, kad sportuojant (t.y. atliekant darbą) yra rizikuojama savo sveikata. 49% respondentų atsakė, kad jie nuolatos jaučia pavojų savo sveikatai. Saugiausi jaučiasi Danijos, Ispanijos, Suomijos, Turkijos, Austrijos krepšininkai. Pavojų sveikatai labiausiai jaučia Čekijoje, Graikijoje, Kipre, Prancūzijoje ir Vokietijoje žaidžiantys krepšininkai.

Lyginant su paprastais dirbančiaisiais, pavojus sveikatai būnant profesionaliu krepšininku padidėja dvigubai.

Stresas

2009 metais Europos Darbo saugos ir sveikatos agentūra paskelbė ataskaitą, kurioje pranešama, kad 22% dirbančiųjų patiria darbe stresą. Vykdant krepšininkų apklausą statistika parodė, kad krepšininkai patiria žymiai daugiau streso nei paprasti darbuotojai. Net 33% krepšininkų, kurių amžius 31-35 metai patiria stresą.

Mažiausiai streso patiria Austrijos ir Suomijos krepšininkai, o daugiausiai Graikijos.

Nuovargis ir raumenų skausmai

Kaip ir stresas, nuovargis ir raumenų skausmai dažnėja su lyg krepšininko amžiumi. Dažną nuovargį patiriančių nuo 18 iki 22 metų krepšininkų yra 18%, tuo tarpu 31-35 metų amžiaus net 40% sportininkų jaučia labai dažną nuovargį.

Tik 7% krepšininkų iki 22 metų jaučia raumenų skausmus. Iki 35 metų skausmai padidėja iki 44%.

Miego sutrikimai

Vėlyvos varžybos, stresas, įvairūs skausmai sukelia ir miego sutrikimus. Net 15% Vokietijoje žaidžiančių krepšininkų turi miego problemų. Vidutiniškai kas dešimtas krepšininkas susiduria su miego sutrikimais. Miego problemos dažniausiai padidėja geriausiais karjeros metais, nuo 26 iki 30 metų.

Klausa

11% Graikijoje ir Kipre rungtyniaujančių krepšininkų klausa pablogėjo.

Traumos

Krepšininkai turėjo pažymėti ar juos buvo sustabdžiusios traumos ilgesniam nei 6 savaičių laikotarpiui. Penktadalis iki 22 metų krepšininkų turėjot tokias traumas, o pasiekus 31 metų amžių daugiau nei pusė krepšininkų buvo patyrę ilgesnes nei 6 savaites trunkančias traumas.

61% Turkijos krepšininkų pažymėjo, kad per savo karjerą turėjo traumų ilgesnių kaip 6 savaitės, o Austrijoje tokių buvo 20%.

Dopingo problema krepšinyje

30% krepšininkų pasisakė, kad dopingas tai egzistuojanti problema. Tik kiek mažiau nei pusė apklaustųjų iki 22 metų įvardino dopingo problemą, tačiau su amžiumi šis skaičius krenta ir sulaukus 30 metų apie dopingo problemą kalba 25% respondentų.

Mažiausia dalis su dopingu susidūrusių krepšininkų yra Suomijoje, Vokietijoje, Italijoje, Danijoje. Daugiausia – Turkijoje, Graikijoje, Kipre ir Ispanijoje.

Smurtas, įžeidinėjimai, priekabiavimai ir diskriminacija

Remiantis ankstesniais apklausos duomenimis galime teigti, kad krepšinis tai vienas iš sveikatai kenksmingiausių darbų. Streso, traumų ir smurto lygis yra vienas iš aukščiausių tarp visų darbo sričių.

18% žaidėjų pažymėjo, kad jie yra patyrę prieš juos naudojamą smurtą darbe. Daugiausiai smurtinio pobūdžio veiksmų patiria Kipro ir Graikijos krepšininkai. Mažiausiai Suomijos, Ispanijos, Vokietijos ir Prancūzijos.

3% krepšininkių nurodė, kad dažnai susiduria su seksualiniu priekabiavimu.

18% JAV krepšininkų žaidžiančių Europoje pranešė apie tai, kad jie yra diskriminuojami dėl savo rasės.

Darbo laikas

Darbo laikas – vienas iš pagrindinių gerų darbo sąlygų elementų. Darbo laiko organizavimas turi tiesioginį poveikį žmogaus veikloms ne darbo metu. Krepšininkų darbo grafikai turi tiesioginį poveikį jų mokslams, šeiminiam gyvenimui ir atliekamo darbo kokybei.

Apklausos rezultatai parodė, kad už krepšininkus vakarais ir savaitgaliais daugiau dirba tik viešbučių ir restoranų darbuotojai. 91% Vokietijos krepšininkų atlieka savo darbą po 20.00 val. Net 66% respondentų nurodė, kad jiems dažnai tenka dalyvauti varžybose vykstančiose vėliau nei 20.00 val.

Darbas sekmadieniais

90% krepšininkų dirba, dalyvauja varžybose, sekmadieniais. Dažniausiai tokia praktika taikoma Vokietijoje ir Austrijoje. Rečiausiai Prancūzijoje, Danijoje, Suomijoje, Graikijoje.

Apmokamos atostogos

Tik 20% žaidėjų gauna apmokamas atostogas. 63% respondentų gauna atostogas Šv.Kalėdų metu. Prancūzijoje tokių yra 98%.

Prieš pusmetį įkurta Lietuvos krepšinio profesinė sąjunga jau vienyje apie šimtą mūsų šalies krepšininkų. Kalbėdamas su portalo Krepsinis.net žurnalistu, LKPS pirmininkas Mykolas Krivcovas pasidalijo mintimis apie sąjungos veiklą bei ateities planus.

“Mintis įkurti krepšininkų profesinę sąjungą kilo prieš metus. Tada galvojome apie sporto profsąjungą, bet reikėjo susikoncentruoti. Praėjusią vasarą pradėjome burti organizacijos branduolį, daug kalbėjome su krepšininkais ir visi pasisakė teigiamai. Praėjusių metų spalio 7 dieną startavome oficialiai”, – apie LKPS įkūrimo pradžią kalbėjo M.Krivcovas.Romanas Buršteinas iš Barselonos, Krepsinis.net ee

Prieš pusmetį įkurta Lietuvos krepšinio profesinė sąjunga jau vienyje apie šimtą mūsų šalies krepšininkų. Kalbėdamas su portalo Krepsinis.net žurnalistu, LKPS pirmininkas Mykolas Krivcovas pasidalijo mintimis apie sąjungos veiklą bei ateities planus.

“Mintis įkurti krepšininkų profesinę sąjungą kilo prieš metus. Tada galvojome apie sporto profsąjungą, bet reikėjo susikoncentruoti. Praėjusią vasarą pradėjome burti organizacijos branduolį, daug kalbėjome su krepšininkais ir visi pasisakė teigiamai. Praėjusių metų spalio 7 dieną startavome oficialiai”, – apie LKPS įkūrimo pradžią kalbėjo M.Krivcovas.

- Ką pavyko pasiekti per šį laiką?

- Šiuo metu vienijame apie 20 procentų Lietuvos krepšinio lygos žaidėjų.

Iš viso – apie šimtą narių. Organizavome puikią konferenciją Anykščiuose “Krepšinio organizacijų dialogo skatinimas”. Kalbėjome apie sporto teisę, mokestinė aplinką. Mokesčiai šiai dienai yra tikrai nepalankūs ir reikia kažką daryti.
- Kuo sąjunga gali padėti krepšininkui, jei jis savo klube pakliūtų į bėdą?

- Teikiame teisinę pagalbą. Galime suteikti visas konsultacijas, perrašinėti sutartis, galime padėti krepšininkams. Asmeniškai kol kas krepšininkams yra tik tokia pagalba.

Mūsų tikslas – kuo greičiau pasiekti garantinio fondo išmoką. Tai yra – 1 procentas nuo krepšininko atlyginimo keliautų į garantinį fondą. Jei krepšininko klubas bankrutuotų ir taptų nemokus, jis galėtų iš garantinio fondo gauti tris užmokesčius.

- Ką turėtų padaryti krepšininkas, norėdamas įstoti į sąjungą?

- Kol kas jokio mokesčio nėra. Manome, kad kol nieko dar nepadarėme, jokio mokesčio neimsime. Tereikia užpildyti anketą mūsų interneto svetainėje arba socialiniuose tinkluose. Kol kas bendraujame su žaidėjais ir kaupiame branduolį.

- Yra tam tikros organizacijos, kurios į jus žvengia kiek skeptiškai. Kaip pavyksta su jomis rasti bendrą kalbą?

- Lietuvoje turbūt yra išskirtinis atvejis, kad krepšinio federacija visiškai nuo mūsų atsiribojo. Jie net negirdėjo nei mūsų tikslų, nei pasiūlymų. Tačiau bendraujame su LKL ir netrukus darysime pristatymą būtent šiai lygai.

Šią savaitę vyko Europos sąjungos susitikimas ir buvo išsakyta nuomonė, jog ir kitų šalių sąjungos pradžioje sulaukė federacijų nepritarimo, bet gal vėliau viskas pakryps į geresnę pusę.

- Kas buvo sprendžiama tame susitikime?

- Vyko Lietuvos sąjungos pristatymas, įvardyti tikslai. Gavau daug patarimų, kaip elgtis konkrečiose situacijose.

Pagrindinė tema buvo Ispanijos krepšinio lygoje rungtyniaujančių legionierių situacija. Lyga turės daryti kažkokius pakeitimus, nes jei jų neatliks, ACB iš Europos Sąjungos gaus apie 20 milijonų eurų baudą.

Panaši situacija gali būti ir kitose šalyse, kur gali būti panaikingas legionierių limitas.

- Ką pavyko pasiekti per šį laiką?

- Šiuo metu vienijame apie 20 procentų Lietuvos krepšinio lygos žaidėjų.

Iš viso – apie šimtą narių. Organizavome puikią konferenciją Anykščiuose “Krepšinio organizacijų dialogo skatinimas”. Kalbėjome apie sporto teisę, mokestinė aplinką. Mokesčiai šiai dienai yra tikrai nepalankūs ir reikia kažką daryti.
- Kuo sąjunga gali padėti krepšininkui, jei jis savo klube pakliūtų į bėdą?

- Teikiame teisinę pagalbą. Galime suteikti visas konsultacijas, perrašinėti sutartis, galime padėti krepšininkams. Asmeniškai kol kas krepšininkams yra tik tokia pagalba.

Mūsų tikslas – kuo greičiau pasiekti garantinio fondo išmoką. Tai yra – 1 procentas nuo krepšininko atlyginimo keliautų į garantinį fondą. Jei krepšininko klubas bankrutuotų ir taptų nemokus, jis galėtų iš garantinio fondo gauti tris užmokesčius.

- Ką turėtų padaryti krepšininkas, norėdamas įstoti į sąjungą?

- Kol kas jokio mokesčio nėra. Manome, kad kol nieko dar nepadarėme, jokio mokesčio neimsime. Tereikia užpildyti anketą mūsų interneto svetainėje arba socialiniuose tinkluose. Kol kas bendraujame su žaidėjais ir kaupiame branduolį.

- Yra tam tikros organizacijos, kurios į jus žvengia kiek skeptiškai. Kaip pavyksta su jomis rasti bendrą kalbą?

- Lietuvoje turbūt yra išskirtinis atvejis, kad krepšinio federacija visiškai nuo mūsų atsiribojo. Jie net negirdėjo nei mūsų tikslų, nei pasiūlymų. Tačiau bendraujame su LKL ir netrukus darysime pristatymą būtent šiai lygai.

Šią savaitę vyko Europos sąjungos susitikimas ir buvo išsakyta nuomonė, jog ir kitų šalių sąjungos pradžioje sulaukė federacijų nepritarimo, bet gal vėliau viskas pakryps į geresnę pusę.

- Kas buvo sprendžiama tame susitikime?

- Vyko Lietuvos sąjungos pristatymas, įvardyti tikslai. Gavau daug patarimų, kaip elgtis konkrečiose situacijose.

Pagrindinė tema buvo Ispanijos krepšinio lygoje rungtyniaujančių legionierių situacija. Lyga turės daryti kažkokius pakeitimus, nes jei jų neatliks, ACB iš Europos Sąjungos gaus apie 20 milijonų eurų baudą.

Panaši situacija gali būti ir kitose šalyse, kur gali būti panaikingas legionierių limitas.

Barselonoje vyko Europos krepšinio žaidėjų asociacijų susitikimas, kuriame pirmą kartą dalyvavo ir Lietuvos krepšinio profesinės sąjungos pirmininkas Mykolas Krivcovas. Susitikimo metu buvo pristatyta prieš daugiau nei pusę metų įkurta Lietuvos krepšinio profesinė sąjunga. Susitikime dalyvavo Prancūzijos, Izraelio, Ispanijos, Italijos, Belgijos ir Graikijos profsąjungų atstovai.

„Tai unikali galimybė pristatyti mūsų žaidėjų profsąjungą Europai. Šiuo metu Lietuvos krepšinio profesinė sąjunga jau vienija apie 100 Lietuvos krepšininkų bei krepšininkių, kas sudaro apie 20 procentų visų profesionalių žaidėjų, todėl Europoje mes esame laukiami. Telieka tik naudoti atskirų Europos šalių sukaupta gerąją patirtį ir skleisti ją Lietuvoje“ – teigė M.Krivcovas.

Šiuo metu Europos krepšinio žaidėjų sąjungos generalinis sekretorius yra buvęs NBA žaidėjas Walteris Palmeris.

Pagrindiniai susitikime nagrinėjami klausimai: sąjungos bendradarbiavimas su Eurolyga, ULEB ir FIBA organizacijomis, Socialinio dialogo tarp žaidėjų ir klubų stoka, dopingo, lažybų ir asmens atvaizdo naudojimo klausimai.

Atstovaujant savo šalių žaidėjus opiausias profsąjungų klausimas yra lygos legionierių limitas, tačiau prieš dvi savaites Europos komitetas paskelbė viešą Europos teisingumo teismo ir komiteto pranešimą, kuriame atkreipiamas dėmesys, kad bet kokie diskriminuojantys pagal pilietybę požymiai turi būti panaikinti, nes tai prieštarauja Europos sąjungos teisei. Todėl Lietuva kaip ES narė ateityje tikėtina, kad turės panaikinti nuostatas ribojančias užsieniečių skaičių klube.